Magija apsisaugoti

[Falenopsis]

Laba diena,

Kreipiuosi i Jus su prasymu, klausimu ieskodama pagalbos.
Situacija tokia. Siuo metu gyvenu su vyru, kuris dar tik skiriasi su zmona. As su savo vyru issiskyriau pries 2 metus. Savaime suprantama, kad tokiose situacijose buna daug priekaistu, barniu, neigiamu emociju. Bet praejo jau pakankamai daug laiko, o grasinimai, gasdinimai, prakeiksmai is mano buvusiojo ir kolkas dar esamos draugo zmonos nesiliauja. Tuo labiau, kad mes gyvename labai netoli, todel daznai tenka susitikti. Daznai pasiskaitau straipsniuku, apie zodzio galia ir ka daro pavydas bei neigiamos emocijos. Gal tai ir atrodys kvaila, bet po kiekvieno neigiamo ispuolio paaasijauciu, kaip buciau nemiegojusi kelias paras. tiesiog prarandu energija.
Norejau paklausti, kaip butu galima apsisaugoti save ir savo seima, nuo neigiamos energijos? Gal yra kokie ritualai ar uzkalbejimai nuo tokiu dalyku?

Labai lauksiu patarimu.
Aciu

[Rytas]

Na, čia daug lemia jūsų vidinės nuostatos - prisirišimas ir atidumas buvusiojo veiksmams. Tos vidinės būsenos "atsikratymo ritualas" gali būti labai paprastas, tereikia kartais sėdint ant klozeto bandyti įsivaizduoti, kad tuo pat metu atsikratote buvusiojo, kaip bereikalingo turinio.

Laba diena,

Kreipiuosi i Jus su prasymu, klausimu ieskodama pagalbos.
Situacija tokia. Siuo metu gyvenu su vyru, kuris dar tik skiriasi su zmona. As su savo vyru issiskyriau pries 2 metus. Savaime suprantama, kad tokiose situacijose buna daug priekaistu, barniu, neigiamu emociju. Bet praejo jau pakankamai daug laiko, o grasinimai, gasdinimai, prakeiksmai is mano buvusiojo ir kolkas dar esamos draugo zmonos nesiliauja. Tuo labiau, kad mes gyvename labai netoli, todel daznai tenka susitikti. Daznai pasiskaitau straipsniuku, apie zodzio galia ir ka daro pavydas bei neigiamos emocijos. Gal tai ir atrodys kvaila, bet po kiekvieno neigiamo ispuolio paaasijauciu, kaip buciau nemiegojusi kelias paras. tiesiog prarandu energija.
Norejau paklausti, kaip butu galima apsisaugoti save ir savo seima, nuo neigiamos energijos? Gal yra kokie ritualai ar uzkalbejimai nuo tokiu dalyku?

Labai lauksiu patarimu.
Aciu

[Rytas]

O dėl itin sudėtingų "atmainymų... Štai medžiaga iš kažkada buvusio tinklapio (autorius - lietuvis Tolis
Seja), kurio panaikinimas susijęs su moderniausia Pentagono DARPA
grupės programa "Telepathy" (biudžetas - 1,7 mlrd. USD). D. Britanijoje ši sritis tyrinėjama kompanijos "London biomechanical researches". Ten naudojami esminiai principai, paimti
iš žemiau esančio teksto.
<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<<>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>
...Pratarmė

Neabejotina, jog bemaž viską, ką čia rasite, ateities mokslas
išgvildens kvantinės fizikos kategorijomis. Pagrindas tokiam požiūriui
bus rėmimasis sąmonių, kaip kinetinės ("postūmio") energijos sistemų
vaizdiniais. Šiuo pagrindu galima išrūšiuoti ir daugelį kitų
standartinio sąmonės veiksnumo momentų (valia, sąžinės graužatis
etc.). Jie taipogi neabejotinai priklauso atviram tarpusavio saitams
kvantiniam sąmonių laukui. Būtent čia esančių paralelinių sąveikų
įpatingumai ir bus aptariami. O kinetinės energijos vaizdinį
eksperimentatoriams vertėtų įsidėmėti itin tvirtai, nes visuose čia
esamuose atvejuose sąmonės pasitelkia papildomą kinetinę energiją iš
kitur - iš technoekologinės erdvės (pvz. mob. tel. ryšio bangavimas),
arba - iš kitos sąmonės kinetinių virpesių. Tačiau, prisitaikant prie
dabarties sampratų, toliau dėstyme pasitelksiu labiau įprastiniais
"gyvenimiškais" terminais.



TAD... Sveiki atvykę į "kraštutinę magiją". Teko ilgokai mąstyti, ar
šiam tinklapiui apibūdinti tinka jo priskyrimas magijos sričiai. Deja,
tenka adaptuotis prie skaitytojų išankstinių "klasifikavimo nuostatų",
nors lengvai rasite, jog dauguma "magijos" elementų čia yra
akivaizdžiai "išardyti" ir sukritikuoti per sąmoningai suvokiamus ir
komponuojamus atvejus. Iš esmės tai - "tradiciškai įsivaizduojamos
magijos" suniekinimas, kurio šviesoje kokia nors musulmonų sufistų,
žydų kabalistų praktika pasirodys kaip neišmanėlių dėlionės.

Jei kas nors man leistų apibrėžti šią medžiagą "nestandartiškai", ne
pagal precedentus, tai ją įvardinčiau kaip - "aukščiausio lygio
praktinė filosofija". Nes čia yra pastabų ir pasiūlymų rinkinys, kaip
absoliučiai sąmoningai ugdyti sugebėjimą valdyti, "konstruoti"
identifikuoti norimo lygio svarbumą pageidaujamame objekte,
pageidaujamu momentu, nepaisant nusistovėjusių identifikavimo įpročių.
Kažkam čia aptariami gebėjimai ir priemonės gali pasirodyti besą
potencialiai pavojingi visuomeniniu požiūriu. Tokį "išsigandusįjį"
turiu nuraminti, nes minimi būdai gali būti įsisąvinti tik itin
skaidraus, lankstaus ir spartaus proto žmogaus, o ne kokio nors
ekspansyvaus, neatidaus piktadario. Pats metodikų galėjimo įsigyti
principas nulemia, jog jos gali atitekti tik atsakingam, atidžiam kito
atžvilgiu asmeniui. Kita vertus, čia pateikiama medžiaga padedanti
praplėsti tam tikras asmeninio susivokimų ribas (reiškia -
intelekto...) padidininti jas, trumpamsuvokiamai integruojant tam
tikrus konkratsingus "išorėjo" (asmenyse, gyvūnuose) esančius
elementus.



Čia bus aptartas "gyvoji poerdvinė sąveika" tarp žmonių, nuo
"standartinių gebėjimų paveikti savimi" iki - įpatingo paveikumo
sukonstravimo. Tuo požiūriu bus paliesta keletas "apyvartinių"
socialinių, psichiatrijos, religijos ir pan. klausimų. Išdėstyti
dalykai bus tiek naujoviški ir kategoriški "nusistovėjusių normų
("apyvartinių supratimų") požiūriu, jog, natūralu, kad kritiškai ir
(nes) sveikai mastančiai asmenybei nepakaktų ir daugybės loginių
argumentų, ar - mano patikinimų, jog "tai - absoliučiai empiriškai,
logiškai pagrįsta". Juolab, kai kalbama apie visos eilės senųjų
masyvių "mitų" sudaužymą, ar - perkvalifikavimą.

Tad būsimam skaitytojui pradžioje siūlau atlikti visai nesudėtingą
bandymą (geriausiai tam tinka sutuoktinių pora... apie to priežastis -
toliau kitur...) :

Tam reikia kito žmogaus, kurį, jūsų supratimu, esate "pakankamai gerai
perpratęs" (beje, tai - puiki proga pasitikrinti, ar taip yra iš
tikrųjų). Žodžiu - jei jūs drįstate teigti, jog savyje tarsi nešiojate
tikslų ir "pakankamai pilną kito sąmonės principų vaizdinį", tai šis
bandymas judviem turėtų pavykti iš karto.

Bandymui jums tereikia dviejų mobiliųjų telefonų ir kažkokio metalinio
įrankio (pvz. - stalo įrankio), kurį galėtumėte naudoti šaltą (pvz. -
nuolat atšaldyti stiklinėje vandens).

Bandymui reikia "pakankamai laisvos aplinkos" (neturėtų būti koks nors
tirštas žmonių sambūris šalia kurio nors iš abiejų, o ypač -
"priėmėjo").

Abu atsisėda skirtinguose kambariuose taip, kad "testuotojas" (Jūs)
sėdėtų "priekyje" testuojamojo atžvilgiu, nugara į jį. Pastarasis -
kitame kambaryje veidu tiesiai į Jus.

Bandymo ir viso "vaizdinio" esmė, kurią verta abiem žinoti būtų
sekanti - Jūs tam tikra seka paliesite savo kūną įvairiose vietose,
nusiųsite "informaciją apie įspūdį kitam", o šis turės pagal pojūčius
"ant savęs" (tarytum) nuspėti ir vėliau nupasakoti šią seką (kurios
Jūsų kūno dalys, kokiu eiliškumu buvo paliestos Jūsų ten).

Bandymo eiga turėtų būti sekanti - judu susiskambinate mobiliaisiais,
užsikišate juos (su įjungtu ryšiu) už juosmens prie stuburo... Toliau,
kadangi, kaip minėjau, esate manantis, jog turite gan aiškų
testuojamojo vaizdinį, tai siūlau neskubant mintyse "prasukti" kažką
pan. į "prisiminimų filmuką" su jūsų partneriu įvairiose situacijose,
kur atsiskleidžia jo tipiški stilistikos, manierų ir pan. elementai.
Tuo metu pabandykite su šio asmens savybėmis sutapatinti save.

Vėliau, įsivaizduojant, jog jį, "kaipo tokį" talpinate savyje,
pabandykite atlikti savęs palietimus šaltu metaliniu įrankiu su
mintimi, jog liečiate jį (jo vaizdinį) "per save". Liečiate save,
tarsi turėdamas omeny, jog "čia esate ne Jūs, o anas žmogus".


Dar reikėtų "įtempti sąmonę" į kiekvieną savo pojūtį, suintensyvinant,
hiperbolizuojant jo suvokimo momentų tankį, aktualumą, ryškumą,
tikrumą.

Reikėtų neskubėti ir prieš liečiant kažkurią vietą šaltu daiktu,
keletą sekundžių ją pašildyti (iki "atskiro šilumos pojūčio") delnu.
Šaltą prilietimą (ir pojūčio suvokimą) taipogi verta fiksuoti keletą
sekundžių.

Priėmėjas tuo tarpu turėtų stengtis "savęs nejausti, neaktualizuoti".
Jam nereikia nei būti kažkokiu perdėm "susikaupusiu" ar pan. Jis gali
būti pilnai apsirengęs laisvais drabužiais, bet pageidautina, jog jo
kūno aplinkos šiluma nebūtų aukštesnė už esamą Jūsų "situacijoje".

Regimuosius pojūčius abiem vertėtų "išblukinti" (galima užsimerkti
pvz.).

Drąsiai siūlau šį eksperimentą daugeliui, neabejodamas, jog jis bus
sėkmingas. Ir siūlau ne "dėl įspūdžio", o kaip pakankamai
pagrindžiantį daugelį tolimesnių klausimų. IR(!), pavykus šiam
paprastučiam "epizodui", manau, daugelis susivoks, jog patyrė kažką,
kas leidžia teigti abu turint daug tikresnių "telepato
savybių" (informacijos perdavimo - priėmimo tikslumas...) nei kažkokie
"teoriniai", ar esant daug tikresniu potencialiu "ekstrasensu", nei
daugelis išsigyrusiųjų, nes ... Jūs kątik persiuntėte kolegai "kūno
efektą". Tad, jei šis "suvoktų kūno (tarsi) užfiksuotą
įvykį" (klaidingai), kaip "savąjį čia" - priverstų į tai savo kūną
atitinkamai reaguoti absoliučiai tiksliose, Jūsų pasirinktose
vietose...

Epizodą galima įvardinti įvairiais filosofiniais, psichologiniais
terminais iš kurių rinkčiausi posakį "paralelinių samonių
persipynimas", arba - simbiotizmas. Bet religingas žmogus teigtų, jog
Jūs savąja sąmone trumpam buvote "apsėdęs - užgožęs" savo kolegą, tad
šį paprastą, nors gal ir negatyviai skambantį žodį ("apsėdimai") taip
pat galima naudoti. Juolab... Nesunku suvokti, jog nežinodamas, kas jam
pan. "efektą" suteikė, "priimantysis", būdamas religingu, suverstų
kaltę velniui... Na, o psichiatras jo vietoje, kaip mat - liguistoms
haliucinacijoms... Įgudęs žmogus turėtų sugebėti pajusti jau "šiltus
taškus" (beje - šiltas taštas yra ir tam tikras epizodinio
integruotumo... "žmonaus, kaip erdvinės realybės momentų laike"
sutankinimo momentas... šalti taškai tėra lengvam įrodomajam
eksperimentui).

Sąmonių būsenų sinchronizavimai
(o gal tiesiog... "apsėdimai"?)

Apie Pratarmėje pateiktą "bandymą".

Pratarmėje pateikiau aprašymą bandymo, skirto įsitikinti tam tikromis
"apsėdimo galimybėmis". Neabejoju, jog daugeliui šis bandymas turėtų
pavykti, o kai kam galbūt - net ir iš pirmo karto. Yra tam tikrų
sąlygų, kur bandymo rezultatyvumą, ar - efektą galima keleriopai
sustiprinti, tačiau galimas gauti dar stipresnis "apsėdimas", kaip
"pernelyg didelio efekto" rezultatas. Pvz. tokį rezultatą galima
pasiekti, jei "siuntėjas" yra stebimas jo "veiksmų svarbą remiančio -
siuntėjo svarbą aktualizuojančio" žmogaus. Čia svarbu, kad
"stebėtojas, ar stebėtojai" neatsidurtų tarp siuntėjo ar ir priėmėjo.
Dar įpatingai svarbu, kad toks rėmėjas neimtų sureikšminti savęs
procese. Pastarasis niuansas gali būti nesėkmės priežastimi (toks
"susireikšminęs" stebėtojas ima siūsti ne stebimąjį, o save, kaip
svarbų subjektą "priėmėjo atžvilgiu) daugeliu atvejų aprašytame ir ir
kituose epizoduose, kurie bus išdėstyti vėliau.

Na, o "poros atveju", visgi siūlyčiau panašių, nebūtinų "bandymų su
parama" vengti ir dėl tos pačios priežasties perspėju šiuo "užsiėmimu"
pernelyg nepiktnaudžiauti. Ypač - su tuo pačiu žmogumi "viena
kryptimi". Nes pasėkoje "gavėjas" gali taip persiimti "siuntėjo"
potyriais, jog tai (reagavimas į kito "aktualijas") kurį laiką jį
nuolat trikdys įvairiose plotmėse (kalbant apie kūno koordinaciją,
stilistiką, emocines būkles ir pan.).

Ir... "informacijos persiuntimas" pats savaime yra pagrindinė esmė. Ne
ką sudėtingiau persiųsti tą pačią "informaciją" ir "be
įvykio" (prisiminimu apie jį, pafantazavimu ir pan.), kur skirtųsi tik
"lokalus tikslumas". Ir šiuo principu galima paaiškinti bemaž visų
magijos rūšių veikimo principus. Ir ne tik... Pvz. vienas egocentriškas,
valingas fantazuotojas "vaiduoklių vaizdinį", kaip tikro įvykio
pojūtį, gali "informatyviai primesti" ir keliems skeptiškiems
kolegoms...

Magija (daugumoje atvejų) - vienos "sąmonės tikrovės" primetimas kitai
sąmonei ir įtvirtinimas joje "aktualių realijų" pavidalu.

Tuo pat galima paaiškinti ir daugelį psichologinių, sociologinių ir
kt. aspektų

Pateiktame bandyme pasiūliau naudotis mobiliaisiais telefonais.
Priežastis čia - labai rimta. Visų pirma, reikalas tame, jog
"telepatinis ryšys" tuo būdu iš tiesų yra gerokai palengvinamas. O
antra - Jūs siunčiate informaciją - "poveikį" tam tikram žmogui pagal
Jūsų turimą jo įsivaizdavimą. Žmonių, atitinkančių šį Jūsų "vaizdinį"
Žemėje gali būti milijonai ir (..!) bent keli tūkstančiai tokių, kurie
tuo pat metu tą Jūsų turimą specifinį "to momento personos" asmenybinį
vaizdinį atitiks daug geriau, nei konkretusis "kolega"... Manau, pagal
tai čia iš karto verta pastebėti, jog pvz. ekstrasensas, darydamas
"poveikį" kažkam, ką jis, būktai, "gerai supranta" (o tai tikėtina,
nes dauguma jų "klientų" yra ganėtini primityvai) iš esmės dar ir
"žarsto" tą poveikį visų menamo kliento "įsivaizdavimą" atitinkančiųjų
adresu...

"Mobilus ryšys" šiuo atveju Jums garantuos didesnį kryptingo "kontakto
tikslumą", lokalumą. Be abejo, jog šį aspektą (Sąmonės sąveiką su
aukšto dažnio elektromagnetinėmis informacijos bangomis) reikėtų
moksliškai patyrinėti (tiesa, čia slypi tam tikri pavojai žmonėms ir...
uždirbantiems didelių pinigų mases iš minimų technologijų, tad,
deja...), ar bent jau - turėti omenyje. Pvz. ganėtinais kliedesiais
šiais laikais skamba kokio nors jogo (su SMSų be paliovos
skrodžiamomis smegenimis...) paistalai apie jo "Sąmonės nepriklausomybę"
meditacijų metu...

Galima įvairiai daug ką "pavystyti" pradedant minėtuoju "pirminiu
kontaktų variantu" iki itin sudėtingų "supratimo ribų"... Vargu, ar
drįsčiau prieštarauti tai bandysiančioms poroms? Beje, "telepatiniai
kūno tikrovių kontaktai" tarp skirtingų lyčių partnerių duoda
"įdomesnių", ryškesnių, rezonansiškų efektų (užjaučiu homoseksualus,
nes pan. parodytu principu gėjiški "deriniai - vienas prie vieno"
puikiai parodo, jog realiai... buko tarpusavio jausenų ir kitokio
pilkumo nėra tik jų vėliavoje).

Tačiau... Tokių "gebėjimų" skubotas vystymas gresia tuo, jog jūs tapsite
imliu bet kokių atsitiktinių "informacijos siuntėjų" atžvilgiu (o tai
gali būti ir visai paprasti, nieko apie "panašius dalykus" nežinantys
žmonės) ir panardintų į varginančią "neaišku kieno" potyrių laviną
(ypač galite jausti žmones, esančius tarp jūsų ir to asmens, su kuriuo
"lavinotės").

Be to, siūlau kažkuo panašiu neužsiimti nebrandžioms, aiškaus, kieto,
apibrėžto "savęs suvokimo modelio" neturinčioms asmenybėms, nes
priešingu atveju toks žmogus, po "pabuvimo tam tikroje įtakoje iš
šalies" gali nebesugebėti "atsistatyti į normos (savęs, kaip
"ankstesniojo, tikrojo aš") ribas". Net jei esate tikras dėl savo
įpatybių rinkinio supratimo - prieš imantis panašių bandymų siūlyčiau
atidžiai į save įsižiūrėti bent jau veidrodyje.

Net jei jums kažkas iš to patiktų (pvz. porai) ir imtų labai "sektis",
vis tiek siūlyčiau išlaikyti tam tikras griežtas stereotipines
pasirinktas "procedūrines ribas" ir neatsisakyti mobiliųjų tel.
naudojimo būtent dėl minėto "lokalizavimo" (tam, kad "neplatinti
efektų kitiems", nes tai - "atsigrįžtantis dalykas"). Visgi, jei esate
kantrus ir atkaklus - būdų, kaip išplėtoti įpatingus gebėjimus,
aprašymą rasite pabaigoje.



Natūralūs sąmonių įtakų persipynimai

Nesunku pastebėti, jog minėto bandymo epizode egzistuoja tam tikras
"kontaktuotojų poliarizuotumas" - vienas savo potyriams suteikia
"prioritetinę prasmę" su valingumo aspektais, kitas - savuosius
"nureikšmina". Pastarasis "pasirengtumo priimti įtaką iš šalies"
atvejis, kaip "natūrali būsena" gan įprastas ir tuomet, kai žmogų
kamuoja psichologinis nuovargis, nemiga ir pan. Manau, nesunku
suvokti, jog šiuo atveju "potencialus apsėdimo priėmėjas" yra puikiai
paruoštas bet kurio valingesnio "primetėjo" atžvilgiu, ar tai būtų
koks nors kažkur tūnantis ir apie žudynes mintyse svaičiojantis
alkoholikas, ar - pernelyg savo jausenas sureikšminanti isteriška
moteriškė. Žodžiu - šiais "simbiotinės sąveikos atvejais" turėsime
psichinio ligonio "ruošinį", kuris "įsivažiavus kontaktui" pirmu
atveju gali pasakoti apie kažkokį "Aukštesnės Valios balsą", kitu -
savęs nevaldantį emocinių būklių požiūriu, kuomet bus akivaizdus jų
"atėjimas iš šono", atsiradimas be jokio pagrindo.

Depresijų pradžios atveju žmogus susikoncentruoja į savo emocines
jausenas, vienišumą jų turėjimo požiūriu ir čia jis taipogi tampa
"pritraukėju įtakų iš šalies"... Tokių, "kuriems dar prasčiau" ir t.t.

Be abejo, jog "siuntėjas" gali sustiprinti efektą per savojo valingumo
hiperbolizavimą, jo treniravimą tam tikrų vaizdinių pagalba. Pvz.
pasitelkdamas tam tikras okultines apeigas, "procesą iliustruojančius"
fetišus, simbolius, ar - siedamas savo valią su rūšiniu atstovavimu
tam tikroms "galingoms dimensijoms": "energetiniams laukams", "tamsos
ar pan. jėgoms", galingam socialiniam, profesiniam sluoksniui ir pan.

Deja, tenka konstatuoti, jog ir psichiatrinis gydymas taipogi esmingai
nesiskiria nuo prieš tai paminėtų "situacijų"... Psichiatras taipogi yra
savo valios primetėjas ligoniui, kuris tuo atveju yra šiam patogioje
"nevalingumo" būklėje (dažnai - su atminties gebėjimų praradimu) dėl
psichotropinių vaistų poveikio. Reikia pastebėti, jog psichiatrijos
metodai, medikamentai nuolat keičiasi, "praeitį" kaskart traktuojant,
kaip kažką "visai prasto" naujovių atžvilgiu (neabejotina, jog
ateityje lygiai taip pat bus suniekinta ir "psichiatrijos dabartis":).
Tad realiai esminis dalykas šioje "srityje" visada buvo ir yra
galinga, klaidų nepripažįstanti (nors tai - paranojos požymis...),
maginė - represinė "sistema", kur netgi "abejonės" gydytojo valios
adresu visada traktuojamos, kaip "ypatingas liguistumas".

Jei egzistuoja kryptingo apsėdimo galimybė, tai nereikia manyti, jog
tokių dalykų neegzistuoja natūraliai. Drįstu teigti, jog žmogus nuolat
skendi natūralioje "apsėdimų jūroje" su įvairiais "bandymais pajungti
kitą", ar - natūraliais gynimaisis nuo to. Tam pvz. tarnauja visi
savęs lietimo, pasikąsymų ir pan. atvejai, jei jiems priskiriamas tam
tikras "impulsyvumo, nevalingumo požymis". Vienais atvejais žmogus
(dažnai, pvz. - merginos vaikinų ir viena kitos adresu) stengiasi
primesti savo jausenas, kaip "prioritetines", kitais - "žmogus
fiksuoja savojo pojūčio tikrumą sau".

Tas pats "apsėdimo kūrimo" principas galioja ir tuo atveju, kuomet
minia aukština kokį nors, pvz. politinį lyderį: tam tikri
"entuziastingi rėmėjai žvilgsniu" (kaip ir aprašytoi bandymo
"apsėdėjas su rėmėju" atveju) lyderio sąmonę primeta kitiems minios
nariams, kaip "užgožiančiąją sąmonę". Iš esmės galima teigti, jog tuo
("minios entuziazmo") būdu egzistuojanti demokratija, deja, tikrai
nėra kokia nors visai skaidri "sąmoningo pasirinkimo sistema".

"Pastangos užimti apsėdėjo poziciją" daugeliu atveju yra "reaktyvinis
variklis", nulemiantis entuziazmą kai kurių varžybų (pvz. automobilių
lenktynių... vibracija taipogi didina "apsėdėjo" galimybes), lenktynių
atveju. Apskritai pats "pirmavimo" principas nemaža dalimi yra
"apsėdėjo pozicijos įgijimo" principas.

Į "pastangų apsėsti" (ar - "būti apsėstam") ratą patenka ir visa eibė
perdėto žavėjimosi "kultinėmis asmenybėmis" momentų (kaip sektinų
pavyzdžių, idealų ir pan.). Aišku, vargu, ar kokia nors dainininkė
Madonna gali apsėsti ja aistringai besižavintį ir to trokštantį
gerbėją, bet - čia gali "išlįsti" kokia nors kita moteriškė, turinti
tokį polinkį. Nes, juolab, kaip minėjau - žmonės operuoja ne daugiau,
nei tam tikrais "kitų vaizdiniais" ir visada rasis bent pora realių
personų, kurios labiau atitiks šį įsivaizdavimą, nei toji, kurios
adresu "asmenybės portretą" taiko pats jo sukūrėjas. Žmogus nuolatos
skendi apsėdimų, simbiotinių įtakų jūroje ir geriausias gynybos būdas
nuo kažkokių "siaurų ir paveikių" - kontaktų su visais įvairumas, bei
jų perdėtas neaktualizavimas.

Tam tikruose epizoduose žmonės treniruoja tarpusavio sąmonių
simbiotinius ryšius įvairiais "sinchronizacijos" metodais (liturginės
apeigos bendruomenėse, karinės rikiuotės ir pan.) Tas garantuoja
vieningos epizodinės stilistinės linijos laikymąsi, ką pvz.
psichologai mano esant netgi pakankamu visiems "asmenybės bruožams"
nustatyti.

Jau aprašydamas tą "bandymą", pažymėjau, jog "kontakto priėmėjas"
turėtų būti pakankamai "vienišas erdvėje"... Iš tiesų, bandymas gali
visiškai nepavykti, kai "adresatas" yra apsuptas "kitų sąmonių". Viena
vertus, tai įrodo ir savaiminės simbiotinės sąmonių jungties
egzistavimą tam tikrose lokacijose ir iliustruoja aplinkybę, kuomet
galima atsikratyti nepageidaujamos siauros įtakos.

Tas pats yra "socializuotų gyvūnų" atvejais. Pvz. šuo tikrai
nenusisituštins nepasisukiojęs eilę kartų (šį "gynimosi nuo įtakų
būdą" žinojo, bei naudojo ir paskutiniai Europos pagonys lietuviai),
tam, kad individualizuotų save ir nusikratytų tam trukdančių
"sinchroninių jungčių" su gentainiais, ar - šeimininku. Patys gyvūnai
labai bijo "kryptingų apsėdimų" ir kaip mat nustato kokias nors
panašias "pastangas jį perimti", nes toks atvejis jų pajuntamas, kaip
"plėšrūno pozicija". Mat... Medžiojantis plėšrūnas būtent ir remiasi šia
intuicija, "ką įmanoma apsėsti", perimant medžiojamojo koordinaciją...
Taip atsirenkamas silpnas, ligotas, prastai iš prigimties save
koordinuojantis gyvūnas.

Gyvūnijos pasaulyje galima stebėti ir kai kurių akivaizdžių tarpusavio
apsėdimų atvejus. Pvz. agresijos atveju, paukščiai pašiaušia plunksnas
(klaidinga manyti, kad tai vien - "dėl vizualinio efekto"), kad kitam
primestų savo plunksnų "lizdų" pojūtį... Gaunamas gan "susmaigstyto
kūno" efektas. Itin gerai tas "efektas" matosi pvz. plėšriam paukščiui
puolant žinduolį. Geras pavyzdys - lapę, ar vilką puolantys didieji
ereliai. Tuo metu pvz. vilkas taipogi būna agresyvios būsenos, tad ši
instinktyviai turėtų būti "išlenktos aukštyn" formos. Tačiau visuose
tokiuose epizoduose rasime, kad įvyksta atvirkščiai - jo nugara to
plunksnų "kapsulių" pojūčio lyg susmaigstoma nusispaudžiama žemyn. Tas
visiškai dezorganizuoja objektyviai daug pajėgesnio už paukštį
plėšrūno koordinaciją ir nulemia jo pralaimėjimą.

Dar rimtesni "apsėdimo naudotojai" turėtų būti bitės. Praktiškai
niekaip kitaip neįmanoma paaiškinti plačiai žinomo "bičių
šokio" (gryžus iš "sėkmingos nektaru vietos" į avilį), kaip tik
"apsėdimo ritualu"... "Šokanti" bitė sukuria dirbtinę vibraciją, ko dėka
"apsėda" aplink susirinkusiąsias ir taip sukuriamos jos "kartotinės",
perimančios grįžusiosios "refleksų atmintį". Tokiu būdu, jos yra tarsi
buvusios sėkmingoje vietovėje ir geba tą "žygį" pakartoti. Jokia kokia
nors "sąmoninga atmintimi" tokio efekto nepaaiškinsi.

Na, o kalbant apie naminius gyvūnus... Šiems "simbiotinis kontaktas" su
sunkokai nuspėjama žmogiška persona yra ganėtinai svarbus ir tame
slypi gan didelis "apsėdimo iš jo pusės pavojus". Šuns apsėdimo atveju
(jei žmogus absoliučiai pasiduoda jo įtakai) turėsime psichinį ligonį
iš tų, kurie įprastai apibūdinami, kaip "neprognozuojamai
agresyvūs" (dažniausiai - su uoslės haliucinacijomis).

Pats gyvūnas žmogaus "kryptingai apsėsti" negali, bet tokie atvejai
yra įmanomi su žmonių "pagalba" iš pačių polinkio jais persiimti
(akcentuojant tam tikras "teigiamas", imponuojančias savybes ir pan.).
Arba tai atsitinka, kai į naminį augintinį metaforiškai žiūrima, kaip
į "tam tikrą žmogų tam tikra prasme". Tuomet į jį perkeliamas dėmesys,
kaip į "pakaitalą", simbolį tam tikro, tuo metu šalia nesančio žmogaus
(nostalgiški prisiminimai, metaforiški meilikavimai ir pan.) ir taip
ugdomas abiejų "simbiotinis kontaktas", ar (palaipsniui, vėliau) - to
žmogaus pasavybinimas gyvūno bruožais, iki ... sukuriamas jo gebėjimas
kontaktuoti su visais tos rūšies gyvūnais iki pasidavimo artimiausiai
esamo įtakos, valios proveržių lygio.

Tam, kad įsitikinti, jog žmogus gali kontaktuoti su gyvūno jausenomis,
siūlau atlikti tą patį minėtą trumpą "bandymą" pvz. su šunimi,
šiuokart jau ne save, o šialia esantį šunį įsivaizduojant tuo "kitu
(kitoje patalpoje esančiu) žmogumi", kuriam skirtos jausenos. Galima
jį netgi įvairiai pavystyti, jei nebijot "lavonų smarvės neaišku iš
kur" (žmogišku supratimu) ateityje, nors realiai tai tebus šuns
perteikti "jo įspūdžiai" apie Jūsų paties pakankamai švarių kojinių
aromatą. Stipriai persiėmus šunimi taipogi gali ryškiai smukti žmogaus
gebėjimai orientuotis tarp žmonių, personalizuoti (matyti atskirus
tipiškumus, skirtingumus) kitus asmenis, reiškinius ir pan.

Panašūs žmogaus "priderinimai prie katės" gali suteikti jam kai kurių
privalumų pvz. padidinti žvilgsnio, rankų reakcijos greitį judančių
objektų atžvilgiu. Vienok toks ilgesnis ir gilesnis "ryšys" sutrikdytų
emocinį stabilumą (nes katė yra gyvūnas su nuolatiniu "pavojaus
laukimu"... tas pats įvyktų ir "ryšio su arkliu" atveju), iššauktų kitų
žmonių šalinimąsi. O "pritrynus smegenis" prie katės uoslės centrų
gali tekti pasimėgauti ir pavyzdine bibline "velnio smarve" šiai
apsiuostinėjant savo genitalijas.

Jei "šunų apsėstieji" tampa psichiatrų pacientais, tai "kačių draugai"
patenka į egzorcistų rankas.

Egzorcizmas ir kai kurie rel. liturgijos niuansai

Jei palietėme "apsėdimų" tematiką, tai neišvengiamai tenka užsiminti
ir apie "tradicinį egzorcizmą". Nedaug ką galiu pasakyti apie tuos
"velnio išvarymo" atvejus, kurie sudėti pompastiškuose ir vaizdinguose
tokių atvejų aprašymuose. Esu kardinalus "tokių pasakojimų" skeptikas.
Visų pirma, egzorcistų tarpe yra daugybė gan nesveikų "velnio
entuziastų", galinčių "klijentui" primesti (dažnai tokie veiksmai
pačių "egzocistų" KITUR traktuojami, kaip "spiritizmas" ...
PAGEIDAUJAMOS FORMOS BLOGIO iškvietimas) tuos "numanomus įvykius".
Egzorcizmo seansuose su "apsėstuoju" vyksta daugelis man žinomų
reiškinių, kurių "prigimtis" nieko bendro su velniu neturi.

Ne ką daugiau, nei šiuo, ANKSČIAU PAMINĖTU "spiritizmo", požiūriu gali
būti traktuojami ir kai kurie psichiatrijos "terapiniai" ritualai,
neretai nukrypstantys iki satanistinio "spiritizmo" skalės. Ne itin
(per švelniai pasakyta...) geras dalykas, kuomet "pacientas" gydytojo
atžvilgiu turi susikūręs religinio pobūdžio "sielos gelbėtojo"
vaizdinį.

Pvz. "apsėstąjį" apima liguistas kosulys, vėmimas. Kaltė šiuo atveju
tenka pačiam egzorcistui, kuris primeta savo jauseną, jog
"apsėstasis" (jo vaizdinys) jam yra "nepriimtina persona". Verta dar
pastebėti, jog tokia "reakcija" labiau atsiranda pas tuos
apsėstuosius, kurie turi išvaizdos trūkumų ir pan. Galite ir šiaip
turėti omenyje šį "nervingo kosulio" paaiškinimą tam tikrais gyvenimo
atvejais... reiškia esate "nepriimtinas" žmogui, kuris tuo metu turi jus
omeny.

Tą pačią reakciją gali sukelti ir gyvūnas jam nepriimtino "simbiotinio
partnerio" atžvilgiu. Kiek teko stebėti - dauguma "apsėstųjų" turi
ryšį su katėmis, kurios egzorcizmo metu supanikuoja, pajutusios drėgmę
(dėl apšlakstymo vandeniu). Bemaž visi apsėstųjų "nežmoniški
judesiai" (kas egzorcizme itin intriguoja) būna analogiški katės
judesiams. Jau minėjau, jog simbiotizmas gali sutrikdyti koordinaciją,
nes "partnerinė sąmonė" valios proveržių atvejais geba šiek tiek
pavaldyti kitą kūną, įskaitant ir raumenų refleksus. Taipogi, kaip
minėjau - apsėdimą galima sustiprinti stebint "rėmėjui" (ar - keletui
jų). Egzorcizmo seanso metu būtent tai ir vyksta - egzorcistai
stengiasi primesti savo valią ir apsėstajam ir "jo partneriui". "Katės
apsėdimo atveju" tai reiškia, jog tuo metu keletas
"rėmėjų" (egzorcistų) stengiasi, kad žmogus apsėstų katę. Kadangi
pradžioje yra priešingai, tad įvyksta samonių valių konkurencija ir iš
čia visi minėtieji žmogaus "kūno efektai".

Katėmis persiima daugiausia moterys, kurios ir šiaip pasižymi vyrams
sunkiai įsivaizduojamu bruožu - polinkiu tiesiogiai persiimti kažkuo
imponuojančiu (daugiausia - kitomis, "etaloninėmis" moterimis).

Nors ganėtinai sukritikavau "egzorcistinius pasakojimus", visgi
nemanau, jog tai - neprasminga veikla. Egzorcisto požiūris į žmogų,
kaip į tą, kuris nėra vien ta "genomiška mėsa", kuri regima, daugeliu
atvejų būna ir tolerantiškesnis ir teisingesnis nei tūlo mokslininko
schematiko. O tuo atveju, kai egzorcistas pasižymi itin plačiu
"piktosios dvasios" diapazono ("pavidalų" įvairovės) "suvokimu" -
egzorcizmas gali padėti "bet kokio apsėdimo" atveju. Nors, aišku, būtų
daug geriau "reikalą patyrinėti" ir sukonkretizuoti išvadas. Na... keblu
kelti egzorcistams reikalavimus turėti Kristaus lygio nuovoką, kad šie
gebėtų "iš akies" nustatyti, ar kokiame nors keistame debiliuke
neslypi simbiozė su kiaulėmis.

Be abejo, jog simbiotinius ryšius "išsiaiškinti" nėra taip paprasta,
nes žmogus juos savaip antropologiškai adaptuoja, modifikuoja,
impozantiškai sau "paaiškina" ir pan.

Priešingai nei galima įsivaizduoti - žmogų simbiotiškai pavaldyti
labiau geba ne koks nors impozantiško dydžio žvėris, o atvirkščiai.
Visų pirma reikia turėti omenyje, jog apsėsti geba itin valingas
subjektas. Tai reiškia - primityvus, impulsyvus, tiksliai, tvirtai ir
todėl - siaurai save apsibrėžiantis (tas pats galioja ir žmonių
"tarpusavio apsėdimų" atvejais), gerai koordinuojantis "prioritetines
raumenų grupes". Pvz. jei žmogui suteikti apsėdimą tokiu monstru, kaip
nedidukė širšė, tai valios konkurencijos atveju ši gebėtų suplėšyti
bet kieno žandikaulio raumenis.

Pastaruoju metu pastebimas tam tikras "apsėdimų gausėjimas",
iliustruojantis simbiotizmo gilėjimą. Greičiausiai čia kaltė tenka
informacinėms technologijoms, el. magnetinėms ryšio priemonėms ir t.t.
Pvz. daugėja pokalbių mobiliaisiais telefonais, kurių "naudingumą"
galima pamatuoti ne kokiu nors apsikeitimu nauja informacija (dauguma
pokalbių tuo požiūriu yra visiškai beverčiai), kiek pastangomis
palaikyti simbiotinį, stilistinį ryšį. Vargu, ar šis niveliuojantis
srautas gali džiuginti ką nors pvz. prognozuojantį "didėsiančią žmonių
vienybę"... Mat paskiras žmogus visada buvo imlus tokiam "apsėdimų
slibinui", kaip minia (panikų, entuziazmo ir kt. atvejai). Tad jos
įtaka tik dar labiau augs. O miniai, dėl žemo jos "susivokimo" lygmens
visada imponuoja tik primityvūs "valios subjektai". Kitaip tariant -
"žvėrys".

Užgriebus egzorcizmo niuansus verta pastebėti, jog "apsėdimų problema"
būdinga kone išimtinai krikščionybei. Paaiškinimų būtų keletas. Visų
pirma, kitose religijose nėra taip aktualizuojamas "velnio vaidmuo",
kuriuo galėtų impozantiškai prisidengti kažkas, pajutęs savyje
"nežmoniškus pokyčius".

Antras paaiškinimas slypi krikščioniškoje liturgijoje... Krikščionis
praktiškai yra idėjiškai ruošiamas "būti apsėstu" per "Kristaus kūno
priėmimo" apeigas. Aišku, koks nors kunigas tam paprieštarautų,
siūlydamas įžvelgti gilesnę apeigos prasmę ir pan. Bet vargu, ar jis
tuo "išaiškinimu" pasirūpins, aptarnaudamas kokį nors vaiką? O šiam
atminty lieka paprastas supratimas, jog į matomą kūną gali ateiti
kažkoks "kitas kūnas" ir tai jau - pakankamas pasiruošimas būti
apsėstam kažko "efektingo" ateityje.

Yra žinoma, jog religinės apeigos jos dalyvius "suvienija" ir
pagrindinė priežastis čia slypi kolektyviniuose "tarpusavio apsėdimo"
ritualuose. Šiuo požiūriu itin griežtai sunormintos musulmonų apeigos:
maldininkų grupė atlieka apeigas, kuriose "užgožėjų" vaidmuo atitenka
esantiems pirmose eilėse. Kiekviena tokia grupė taipogi orientuojasi
(siekia būti "apsėsta") į Meką, kas realiai yra ten besisukiojančios
maldininkų sąmonių srautas. Nesuabsoliutinu tokio "samonių savybinio
percirkuliavimo" esmės musulmonų maldose, bet šis aspektas išties yra
pakankamai reikšmingas.

Apsėstumui (vieni kitų ir ypač - "lyderių") idėjiškai ruošia bet kuri
religinė pakraipa, jei joje "dievo sampratos" pagrindiniai aspektai
sukoncentruoti ties primityviu jo "valios" vaizdiniu. Šiuo bruožu
pasižymi bet kuri teroristinė, kriminalinė ar pan. "sekta".

"Įpatingesnių gebėjimų ugdymai"... Ekstremalumai.\
Link "Telepatijos"

Pradžioje aprašytą bandymą galima imti pamažu tobulinti ir iš to
gauti stulbinamų rezultatų.

Taip, kaip viename žmoguje "taško padėjimą" ant kūno galima nusiųsti"
atpažinti kitam" - lygiai tuo pat būdu pamažu galima įgusti "siūsti"
ir "užrašus" (pvz. ant šlaunies). Pats toks sutartinis rašymo -
skaitymo išsvajojimas yra preliudija telepatinių gebėjimų
"kanalo" (minčių siuntimo - skaitymo) tarp dviejų žmonių ugdymui.

Šiuo atveju reikia itin sukaupti vaizduotę "persiuntimui", kad
minties perdavimo požymius kurti iškart keturiais lygiais: 1.
"siuntėjas turi puikiai įsivaizduojamai jausti "priėmėjo" galvą ir
būseną savąja, 2. Jis turi kurt "priėmėjui priimtiną" (stilistiškai
būdingą) mintį 3. Jis turi suteikti "priėmėjui" galimybę "gauti
pranešimą", su jam suteikiamo "skambesio" vizija (pagaidautina -
pakaušio srityje). 4. "Priėmėjas" tuo pat metu turi gauti raštišką
minties vaizdo patikslinimą. Realiai tai reiškia savo "vaizduotės"
suteikimą kitam. Tokią sudėtingą "praktiką" verta ugdyti ir jos
nesupaprastinus išlaikyti nuolat, nes antraip galima gauti pavojingą
nustelbtą "siuntėjo" minčių kūrimo būklę... Šis imtų priėminėti bet
kokių valingų, odiozinių neaišku kieno minčių kratinį tam tikros
nuoseklios "intarpų grandinės" būdu.

Linkiu nesikliauti "telepatijos gebėjimų įgijimo" pamokymais, kur
nurodomas tokių savybių atsiradimas iš pastangų "pritraukti kito
mintį" (kaip pvz. nurodoma "parapsichologo Kleinio" tinklapyje).
Objektyviu "sėkmės" atveju jūs pritrauksite "nuskenuojamojo" galvos
pojūčius, kas gali jus panardinti į tos srities haliucinacijas
(skonio, uoslės etc.). Kitu tokios "sėkmės" atveju, pvz. minimo pono
nurodomas "minčių skaitymas" neabejotinai tėra nuspėjamų minčių
primetimo "nuskaitomojo" atžvilgiu atvejai (nes... akivaizdus to pvz.
įrodymas yra posakis - "kito mintį galima perskaityti jai dar net
neatsiradus"..???).

Šiaip žmogus labai retai mintis dėsto "tekstine forma" (tik "nuomonės
įsitvirtinimo", "pranešimo repetavimo" atvejai), tad manymas, jog
galima "skaityti" kažkokio kokretaus normalioje būsenoje esančio vieno
asmens šiaip "besiliejančias mintis" yra absoliutus, visiškai
neįrodomas absurdas.

Įpatingi susijautimai ir kito "perėmimai".

Be minėtų paprastų "sinchronizavimosi sąjautų" galimas ir įpatingų
"pajautimų" ugdymas, per vieno sąmonės išsvarstymą kitame. Itin tinka
porose esantiems partneriams.

Geras pavyzdys - sutuoktinė, "užliejanti" savo sutuoktinį: ji guli,
pradžioje įsivaizduodama esanti jis. Šis - pasyviai, atsipalaidavęs
kur nors kitoje patalpoje, laukdamas "jos atpažinimo" savyje.

Po to ji ima kurti sąmoningo itin intensyvaus savo kūno suvokimo
būseną. Tuo pat metu būtinas labai pozityvus (dirbtinai narciziškas)
savo kūno atžvilgiu. Itin gera "paspirtis" - paimti pirštą,
įsivaizduojant, jog jis yra atpažinimo pradžią "spinduliuojanti
rodyklė" ir laikyti įdėjus makštyje. Vyras šiuo atveju įgis jos kūno
suvokimą, kas atrodys lyg jame, bejausmiame pasklinda jos kūno
kontūrai, pradedant nuo "pradinio taško". Gaunasi įspūdis, jog moters
piršto galas yra tarsi atpažinimo energijos generatorius. "Priėmėjui"
neverta šio proceso "perlaikyti: užtenka užsibūti iki pajuntami "kitos
pusės plaučiai". Kitu astveju gresia sunkus uždegiminis procesas su
neuronų tinklo restruktūrizavimu. Visgi, jei toks ar anoks "uždegimo
pojūtis" atsirado - vertėtų jį "persirgti, nepuolant to malšinti
vaistais. Analogiškai "savęs vaizdą" moteriai suteikti gali ir vyras,
paspaudęs pirštu kirkšnį ar pan.

Po to ilgokai bus juntamos ne tik partnerio kūno, bet ir emocijų,
stilistikos būsenos. Kaip minėta pradžioje - verta naudotis mobiliųjų
telefonų pagalba.

Tai atlikus prieš gimdymą, moteris, kaip archaikos laikais, galėtų
susilaukti vyro pagalbos sąrėmių metu ("sinchroniniai abiejų
sąrėmiai").

Šį procesą galima paspartinti ir pradžioje minėtais "rėmėjų žvelgimais
į užliejiką", šiems esant jo kojųgalyje. Nereikia čia kokio nors
"striptizo" - šis gali būti ir po anklode.

Vienaip ar kitaip tame pasitobulinęs žmogus gali tapti sugebantis
telepatiškai valdyti netgi kito kūno motorikos, emocines ir kitas
būkles: sutraukti šiam raumenis, ar rreikalui spaudžiant, kryptinga
valinga lėto pykčio banga sukelti šleikštulį savo priešui. Tuos, kas
įsivaizduoja, jog čia gali būti "gera medžiaga" monstrų ugdymui, noriu
nuraminti - tam, kad sukaupti ir savyje patalpinti tokią "persiėmimų
patirtį" - būtinos neįtikėtinos "toleranto" savybės.

"Trečiojo subjekto perteikimai"

Kaip jau buvo galima suprasdti iš pavaizdavimo - "Užgožimo Proceso
Rėmimas" - tokiu būdu galima perteikti ne tik "žmogų žmogui", bet net
ir - vabzdį pastarajam. Itin įdomus ir netgi sveika ("pasavybinimas
paukščiu" garantuotai išgydytų depresiją) žmogui perteikti paukštį.
Tam būtinas potyrį priimančio žmogaus "ištransformavimas" savojoje
vaizduotėj: šio "pečiai gretinimo įsivaizdavimu lėtai dedami į
paukščio pečius" ir t.t..

Tuo pat būdu anksčiau minėtame "poros susijautimo" variantte" galima
"į kitą" ištransformuotai padėti ir kūno dalis (pvz. klitorių pajungti
peniui, kaip įsivaizduojamą jo transformaciją... Savitarpio supratimas
meilės guolyje būtų garantuotas. Ir netgi... iš patirties žinau, jog
panašiu ("distancinio užliejimo") būdu įmanomas netgi toks "net
danguje nenuperkamas" dalykas, kaip moters orgazmo specifinio potyrio
ir suvokimo tikras perteikimas vyrui, ar vyriškojo - moteriai...

Minėtuoju "metaforinių pertaikimų - pririšimų" principu (tik to
sąmoningai nesuvokiant) egzistuoja visa eilė netradicinės medicinos
rūšių: sudoku, akupunktūra (dalinai), autizmo gydymas "delfinų
terapija" (realiai čia - dresuotojai pasvarbina delfiną autisto
atžvilgiu ir taip šį "pasavybina delfinu"), nors puikiai tam tiktų ir
minėtas šiojo "pasavybinimas paukščiu".

Stipriai "perteikus gyvūną žmogui", šiame gali ne tik atsirasti
minėtojo savybių (pvz. depresuojantis ir savy užsisklendęs žmogus po
pasavybinimo paukščiu trumpam tampa itin atidus erdvėje esantiems
vyksmams), bet netgi - trumpam girdėti savo "simbioto" garsus... Tad su
jautraus, prie vieno kaukolės pritvirtinto mikrofono pagalba galima
netgi girdėti kito kalbą. Tiesa, toks efektas be atnaujinimo trunka
neilgai, o be to - jį sunku pritaikyti kokiam nors jūsų nemėgstamam
piktadariui. Čia slypi gan paprasta priežastis: pvz. tam tikslui
nutariate "priprišti" prie kokio nors nusikaltėlio šunį, į kurį
žiūrite, kaip į svarbų ir (bent jau - dėl to...) "pozityvų". Tuo tarpu
"jo antrąją pusę" vertinate negatyviai. Akivaizdu, jog toks nedarnus
sugretinimas, neįžvelgiant "antrojoje pusėje" jokių imponuojančių
savybių bus pasmerktas žlugti. Kita vertus, tas kuriam priskiriate
šunį, savo aplinkoje gali turėti šunį ir pastarasis tikrai "sugers
jūsiškį". Galop, pats kažkokio negatyvaus žmogaus "pasavybinimas
šunimi" paverstų jį dar negatyvesniu (nors jums jūsų šuo ir atrodytų
"pozityvas") ir tokią "nusikaltimų prevencija" teduotų atvirkštinį
rezultatą... Geriau jau rinktis tokiam bandymui kokią nors romiąją koalą
ar pan.. Tokiu "taikiu" leitmotyvu ir norėčiau užbaigti šį trumpą
"magijos ekstremalumų" išdėstymą.

Čia daugiausiai buvo aptartos įvairiausios sąjautos, apeliuojant į
pageidaujamų įgijimą. Tačiau dėka to įgyjami gebėjimai jausti ir
kažkieno nepageidaujamas įtakas (pvz. nepatinkamo asmens). Geriausias
ir pigiausias gynybos nuo tokių "atakų" būdas būtų elementarus
paveiktų kūno zonų pasikąsymas, pasinėrimas šilton vonion, apsisukimai
aplink savo ašį, "įvykiams" neadekvatūs judesiai, sintetiniai
drabužiai, patalpų elekromagnetinė izoliacija, ar galop -
"pameditavimas" po įjungta mikrobangų krosnele.



"Tas, kuris nesistengia suprasti, kokiu blogiu gali būti kitam -
visuomet liks vaiko proto"

[Rytas]

Beje, žymesni lietuviai, pukiai įsisavinę pateiktoje medžiagoje paminėtus telepatijos principus: magai Arvydas ir Diana, parapsichologas Modestas Kleinys, aktoriai Vytautas Šapranauskas, Karolis sakalauskas, dainininkas Jurgis Didžiulis, grupės "Nacija" daininkai Valerijus Kovaliovas, Žaneta Taurinskienė.